Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) pateiktos naujų sunkvežimių prekybos rezultatų ataskaitos yra tikras paminklas Lietuvos vežėjų verslumui ir gebėjimui rasti išeitis iš, atrodytų, beviltiškų padėčių. Po to, kai prieš porą metų įsiplieskė ekonominis karas tarp Rusijos ir beveik viso civilizuoto pasaulio, Kremlius sugriovė didžiąją dalį įprastų tarptautinės prekybos schemų. Tada atrodė, kad mūsiškiams transportininkams iš po kojų slysta žemė: neoficialiais duomenimis, bemaž 80 proc. vežėjų įmonių specializavosi būtent gabenti krovinius iš Vakarų Europos į Muitų sąjungos valstybes – tam buvo pritaikyta tiek logistinė infrastruktūra, tiek transporto parkas.
Tačiau, visų nuostabai, būtent tokia politinių kliūčių slalomo trasa padėjo mūsiškiams transportininkams tapti nugalėtojais: praradimus Rytų rinkose jie sėkmingai kompensavo radę veiklos nišų Senojo žemyno šalyse ir gana radikaliai atnaujino technikos parką. Iš viso Lietuvos vežėjai 2015-aisiais įsigijo 3609 naujus vilkikus ir daugiau nei 2400 naujų priekabų bei puspriekabių – 70 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Procentine išraiška toks „pliusas“ pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje, kurios narės savo ruožtu taip pat džiaugėsi sąlyginai dideliu 19,4 proc. sunkvežimių paklausos prieaugiu (iš viso praėjusiais metais parduota 260 135 vnt. kroviniams gabenti skirtų mašinų).
Susumavus visą praėjusių metų komercinio transporto pardavimų statistiką atrodė, kad dabar neišvengiamai turėtų būti štilis, bet pirmojo 2016-ųjų pusmečio rezultatai gali pasėti abejonių, ar tik šioje rinkoje nesiformuoja „burbulas“. Didžiųjų vilkikų Lietuvoje sausio–birželio mėnesiais nupirkta 3374 vienetai, arba 112 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Kai kurių prekės ženklų paklausa išaugo stulbinamai ir vertinama triženkliais skaičiais ( „Volvo“ – 130 proc., MAN – 199 proc., DAF – 212 proc., o „Iveco“ – dėl kuklios lyginamosios bazės pernai – net 971 proc.).
Rinkos analitikai, kalbėdami apie šiuos dalykus, atkreipia dėmesį į keletą svarbių faktų. Visų pirma, sunkvežimių pirkimo bumas, nulemtas bandymų apsirūpinti pigesne technika prieš įsigaliojant „Euro 6“ standartui, jau seniai tapo istorija. Pernai vienintelis motyvas investuoti į naujas transporto priemones buvo natūralus įmonių poreikis atsisveikinti su pasenusiais ir nepakankamai patikimais vilkikais.
Dar reikšmingesne detale vilkikų gamintojų atstovai vadina pastebimai kintantį vežėjų požiūrį į naudojamus darbo įrankius. Verslininkai ieško kiek įmanoma efektyvesnių sprendimų, todėl atidžiau vertina visas „smulkmenas“, pradedant degalų sąnaudomis, finansavimo sąlygomis, serviso paslaugų paketais ir baigiant efektyvaus vairavimo mokymais. Visi šie dalykai transporto įmonėms padeda užsitikrinti geresnes konkurencines pozicijas. Antai nors lig šiol populiariausias sunkvežimio išperkamosios nuomos terminas yra 5 metai, visgi labai daug vežėjų, vos atsiradus galimybei priimtinomis sąlygomis po dvejų ar trejų metų parduoti apynaujį sunkvežimį, keičia jį į naują. Taip minimizuojama rizika, jog mašinos stovės dėl gedimų, o jei kas nors ir sulūžta – remonto darbai atliekami pagal garantinius gamintojų įsipareigojimus.
Kas lemia vienų ar kitų sunkvežimių populiarumą Lietuvos rinkoje, ko gero galima ilgokai ginčytis. Faktas, kad rinkos lyderiu čia galima tapti sudarius bendradarbiavimo sutartį vos su viena transporto kompanija, jei jos pavadinimas yra „Girteka“ ar „Vlantana“. Šiais metais „Girteka“ pateko į „Mercedes Benz“ istoriją kaip didžiausio užsakymo – 1000 naujų vilkikų – autorė.
Tačiau ir prieš šį rekordinį sandorį sunkvežimių gamintoja įmonė „Mercedes Benz“ mėgavosi rinkos lyderės statusu. Antrąja vieta tenkinosi „Volvo“, trečiąja dalinasi MAN ir DAF atstovai.
Populiariausi sunkvežimiai ir vilkikai (daugiau kaip 16 t), Lietuvoje užregistruoti 2016 metų 1–6 mėn.:
Vnt. | |
MERCEDES BENZ | 1455 |
VOLVO | 633 |
MAN | 359 |
DAF | 359 |
SCANIA | 330 |
IVECO | 150 |
RENAULT | 88 |
MAZ | 14 |
KAMAZ | 2 |
Puspriekabių gamintojai fiksuoja rekordinę paklausą
Didžiosios rokiruotės krovinių gabenimo kompanijų transporto parkuose padidino ir puspriekabių bei priekabų užsakymų skaičių. Iš viso per pirmuosius šešis 2016-ųjų metų mėnesius Lietuvoje jau parduota daugiau kaip 1567 tentinės puspriekabės ir daugiau kaip 889 puspriekabės-šaldytuvai. Lyderio pozicijų niekam neužleidžia „Schmitz Cargobull“ – mūsų šalyje jai priklauso 57 proc. tentinių puspriekabių ir net 82 proc. puspriekabių-šaldytuvų rinkos. „Schmitz Cargobull Baltic“ per pirmąjį pusmetį jau pardavė beveik 23 proc. puspriekabių daugiau nei per visus praėjusius metus.
Antroje vietoje įsitvirtino „Krone“ (483 tentinės puspriekabės ir 155 puspriekabės-šaldytuvai), o trečioje – „Kögel“ (168 tentinės puspriekabės ir 4 puspriekabės-šaldytuvai). „Schwarzmüller“ ir „Wielton“ pardavimų apimtys kol kas labai kuklios – abiejų kompanijų klientus galima suskaičiuoti pirštais.
Šios rinkos specialistai atkreipia dėmesį į tai, kad beveik visi didieji vežėjai specializuojasi gabenti tam tikrus krovinius , todėl jų užsakomos transporto priemonės dažnai gana stipriai skiriasi nuo to, ką įprasta vadinti bazine komplektacija – daugelis priedų skirti tik konkrečioms logistikos užduotims spręsti, bet nėra universalūs. Iš pirmo žvilgsnio tokia specializacija gali atrodyti kiek rizikinga, tačiau panagrinėjus detaliau tampa akivaizdu, kad tai yra profesionalumo ir verslo partnerių pripažinimo įrodymas. Nemaža dalis užsakymų atkeliavo iš vežėjų įmonių, kurios aptarnauja didžiuosius automobilių gamintojus ir su vadinamosiomis „Mega“ tipo puspriekabėmis (jų vidinis aukštis siekia 3 metrus) gabena detales bei komponentus. Tai savotiški sandėliai ant ratų, krovinius pristatantys tiesiai prie surinkimo konvejerių.
Kodėl tokių ar panašių darbų nebuvo galima imtis su senosiomis puspriekabėmis ir priekabomis? Panašu, kad vežėjai neturi nė menkiausio noro rizikuoti ir dėl kokių nors techninių problemų vėluoti pristatyti krovinį bei prarasti partnerių pasitikėjimą. Be to, tranzitinių reisų Vakarai–Rytai–Vakarai metu dažniausiai pavykdavo stabtelėti namuose ir esant reikalui suremontuoti transporto priemonę, o pradėjus pakrančių laivybos vežimus, tokių galimybių mažiau. Naudotis vokiečių ar prancūzų serviso meistrų paslaugomis – kur kas brangesnis malonumas nei Lietuvoje.
Dar viena spartaus technikos atnaujinimo priežastis – rinkoje atsiradę nauji inžineriniai sprendimai, kurie gerokai palengvina vežėjų darbą.
Transporto rinkos ekspertai tikina, kad, nepaisant kvapą gniaužiančios pardavimų statistikos, nėra jokio pagrindo nerimauti dėl galimo rinkos „burbulo“ susiformavimo. Visus didžiuosius užsakymus pateikia ilgametę patirtį turintys, visas investicijas į naują techniką labai kruopščiai pamatuojantys vežėjai. Atsitiktinių investuotojų, kurie kadaise bandė kopijuoti sėkmingai veikiančių transporto kompanijų veiklą, šiuo metu rinkoje nėra.
Puspriekabių ir priekabų registracija Lietuvoje 2016 m. 1–6 mėn.
„Schmitz Cargobull“ – 888 tentinės puspriekabės ir 725 puspriekabės-šaldytuvai
„Krone“ – 483 / 155
„Kögel“ – 168 / 4
„Schwarzmüller“ – 22 / 1
„Wielton“ – 4 / 0
Autorius: Renaldas Gabartas